Liri Belishova: Ramize Gjebrea u vrame urdhėr tė Enver Hoxhės

Historia e pushkatimit tė Ramize Gjebreas, njė prej personazheve tė Luftės Antifashiste, sillet shpesh me shkrime, libra e intervista tė bashkėkohėsve apo edhe tė studiuesve. Por, ndoshta tė paktė janė ata njerėz qė e dinė dhe e pohojnė tėrėsisht tė vėrtetėn. Padyshim, Liri Belishova ėshtė njeriu mė autentik nė kėtė rast.
Zonja Belishova, kėto ditė ishte pėrvjetori i vdekjes sė Ramize Gjebresė. Janė shprehur mendime e hipoteza tė ndryshme. Ju keni qenė shoqe e saj, i keni pėrjetuar kėto ngjarje. Si i kujtoni?
Kanė kaluar 66 vjet, por edhe sot e kujtoj me shumė dėshpėrim, me hidhėrim tė thellė. Pėr asnjė shoqe ose shok tė vrarė gjatė Luftės Antifashiste nuk kam ndjerė njė hidhėrim tė tillė, sepse vrasja e saj ishte shumė tragjike - atė e vranė shokėt e saj. Vrasja e Ramizesė ishte njė KRIM, njė krim mizor, krejtėsisht i padrejtė, krejtėsisht i pajustifikuar. Tė gjitha pėrpjekjet pėr ta justifikuar, pėr ta zbutur, pėr ta quajtur gabim nga rrethanat e luftės, nga mentaliteti prapanik etj, janė tė pabaza dhe tė kota. Ishte njė krim.
Ky krim bėhet akoma mė i pafalshėm kur mendon se ēfarė vajze vranė. Ramizeja ishte vėrtet njė vajzė e mrekullueshme nga ēdo anė. E kam thėnė dhe e pėrsėris: nga gjithė ne shoqet e saj tė Institutit Femėror “Nana Mbretneshė”, ajo ishte mė e shquara, mė e zonja, mė trimja (ishte e vetmja vajzė e njėsiteve guerile nė Shqipėri). E bukur, shumė inteligjente, me kulturė (lexonte jashtėzakonisht shumė), me mendime pėrparimtare dhe patriote e flaktė pėr Shqipėrinė etnike, fitonte shpejt simpati dhe impononte respekt e autoritet. Nė Luftėn Nacional-ēlirimtare u angazhua me tė gjitha forcat dhe me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm. Me aftėsitė e saj tė rralla u shqua si organizatore dhe drejtuese e Rinisė Komuniste Shqiptare dhe e Rinisė Antifashiste. Ajo ishte fillimisht anėtare e komitetit qarkor tė RKSH tė Tiranės, pastaj sekretare politike e K.Q tė RK sė Vlorės, dhe me formimin e Brigadės sė V-tė, anėtare e Seksionit Politik si pėrgjegjėse e rinisė dhe pėrgjegjėse pėr agjitacionin dhe propagandėn. Tė gjithė e donin dhe e respektonin; fjalimi i saj nė inaugurimin e Brigadės sė V-tė janar ‘44, qė i mahniti tė gjithė partizanėt dhe qindra vlonjatė prezentė, u bė legjendė.
Ja, njė vajzė tė tillė kreshnike e vranė. E vranė nė lulen e rinisė, 21 vjeēe. Kur kishin mbetur vetėm pak muaj nga ēlirimi i Shqipėrisė, qė ajo nuk e gėzoi. ėndėrronte Shqipėrinė e pėrparuar, njė jetė tė re, ku gratė do tė ēliroheshin nga zgjedhat e zakoneve prapanike dhe do tė gėzonin tė gjitha tė drejtat, ku ajo do tė ndėrtonte lumturinė e saj… (Ditari, kujtimet).
Ajo pėr kėtė luftė, pėr kėta shokė kishte lėnė shkollėn, kishte lėnė nėnėn e dashur dhe gjithė familjen, kishte lėnė gjithēka. Atje nė Ramicė, ajo kishte vetėm kėta shokė dhe perėndinė nė qiell. Ata duhet ta mbronin nga ēdo pėrfolje dhe intrigė, kurse e vranė pa mėshirė pa asnjė tė drejtė.
Nuk e aprovuan vrasjen e Ramizesė as partizanėt e Brigadės sė V-tė, as fshatarėt e zonės dhe Vlora, as nė Berat dhe as nė Tiranė. Nuk kam dėgjuar gjatė gjithė kėtyre viteve sikur njė njeri tė thotė “mirė ia bėnė”.
Zonja Belishova, ju si e kujtoni dhe si e mendoni, pse e vranė Ramize Gjebrenė dhe kush e ka pėrgjegjėsinė?
Pėr gjykimin dhe dėnimin e Ramizesė dhe Zaho Kokės nė Arkivin QSH ėshtė njė raport dyfaqėsh, i daktilografuar, qė i bėhet KQ tė PKSH-sė nga trupi gjykues mė 7.3.1944 (F.14, D72). Nga ky dokument mėsojmė se trupi gjykues pėrbėhej nga: Komandanti i Brigadės sė V-tė, Shefqet Peēi, Komisari Hysni Kapo, z/Komisari Manush Myftiu, organizativi i Seksionit Politik, Hito ēako, Kulturo-arsimori Bilbil Klosi, Sekretari Politik i K.Q tė partisė pėr Vlorėn, Pajo Islami, i deleguari i K.Q. tė RKSH, Ramadan Xhangolli (Xhako).
Ramizeja dhe Zaho Koka janė akuzuar pėr marrėdhėnie dashurore. Pėr kėtė ka pasur 4 denoncime me shkrim, (qė i bashkėngjiten raportit). Gjithė gjyqi pėrqendrohet, a ėshtė apo jo e vėrtetė qė kanė pasur marrėdhėnie dashurore dhe deri ku kanė shkuar kėto? Kėto dalin nga disa copėra letrash, qė edhe kėto i janė bashkangjitur raportit. Ndjej neveri e njėkohėsisht revoltė duke i lexuar dhe nuk mė duket aspak e drejtė qė akoma dhe sot tė gėrvėliset nė kėtė drejtim. A e ka dashur apo jo Ramizeja Zaho Kokėn, nuk ka asnjė rėndėsi lidhur me vrasjen e saj.
Gjyqi vendosi njėzėri qė Ramizeja tė pushkatohet, kurse pėr Zaho Kokėn, pas shumė diskutimesh (qė nuk pasqyrohen), tė shkarkohet nga tė gjitha pėrgjegjėsitė (ishte zv/komisar i Batalionit tė III), tė pėrjashtohet nga partia dhe tė dėrgohet nė njė qark tjetėr. Nė fakt edhe ai, trimi me fletė me shumė autoritet nė tė gjithė bregdetin e Himarės, i sfilitur nga dėshpėrimi dhe poshtėrimi, shumė shpejt (8 qershor ‘44) u vra duke luftuar nga plumbi gjerman, apo ndofta i ndonjė “shoku” tė porositur.
Shumė pyetje dalin pėr kėtė dėnim kaq mizor dhe tė padrejtė.
-ėshtė e vėrtetė se okupatorėt dhe forcat qė bashkėpunonin me ta bėnin njė propagandė tė madhe shpifėse se nė repartet partizane kishte shthurje morale. Prandaj duhej njė disiplinė e vetėpėrmbajtje shumė e rreptė, por edhe ne vetė mendonim se tani duhet tė luftojmė, pas luftės tė tjerat. Dhe populli, megjithėse fanatik dhe me zakone tė prapambetura, i lejoi vajzat tė marrin pjesė nė luftėn ilegale dhe tė dilnin partizane pėr lirinė e atdheut. Dhe kėshtu, me vėshtirėsi dhe ngadalė filloi emancipimi i gruas, i ēlirimit dhe i tė drejtave tė saj. Po, pati gjatė luftės edhe fejesa, por kėto ishin shumė tė rralla, i deklaroheshin Partisė, por mbaheshin sekret.
Edhe sikur tė jetė e vėrtetė dashuria mes Ramizesė dhe Zahos, kėtu nuk ka asnjė shkelje tė moralit proletar, asnjė shthurje morale.
Nuk ėshtė e vėrtetė se i jepej material armikut, sepse koha kur Ramizeja ishte e dėrguar nga Shtabi pėr tė ndihmuar Batalionin e III nė operacionin e egėr tė dimrit, ishte fare e shkurtėr dhe vetė raporti thotė se kjo gjė “u kuptua nga disa partizanė”. Pra nuk ishte rasti i ndonjė buje, mund tė mbyllej shpejt.
Po kėta anėtarė tė Shtabit kaq fanatikė dhe tė ngushtė ishin? Manush Myftiu e kishte kryer shkollėn e mesme nė Itali dhe kishte studiuar nė universitetin e Torinos; kurse Bilbil Klosi kishte mbaruar pėr drejtėsi nė Francė.
Jo, s’mund tė justifikohet ky krim me argumentet e fanatizmit dhe tė rrethanave tė luftės. Natyrisht edhe kėto kanė lozur rolin e tyre, por nuk kanė determinuar vrasjen e Ramizesė.
Pėrveē “shkeljes sė moralit proletar”, a kishte akuza tė tjera politike?
Nė raportin (i vetmi dokument), Ramizeja akuzohet se ėshtė “tradhtare e partisė”, por nuk jepet asnjė shpjegim. ėshtė absurde qė dashurinė Ramize-Zaho, edhe po tė ishte e vėrtetė, ta quash tradhti tė partisė. Nė raport thuhet edhe se kanė neglizhuar punėn, pa asnjė shpjegim. Edhe kjo ėshtė fare pa bazė, se nė punė dhe luftė ata shquheshin kudo.
Si ishin marrėdhėniet e Ramizesė me udhėheqėsit e Vlorės e tė Brigadės sė V-tė?
Ajo ishte shumė dinjitoze dhe krenare, nuk u rrinte udhėheqėsve kokulur, i mbronte mendimet dhe propozimet e saj, kritikat i thoshte haptas, me “sėpatėn e dardharit”. Tė tillėt s’para i donin, sado tė aftė e trima tė ishin, dhe rrezikoheshin tė cilėsoheshin “anti-parti”. A kishte ajo mosmarrėveshje dhe acarime me udhėheqėsit e Vlorės e tė Brigadės sė V-tė? Sidomos me Dushanin dhe L.Gegėn qė ishin tė Qendrės, por pėr njė kohė qėndruan nė Vlorė. Shto kėtu se midis denoncuesve dhe atyre qė e gjykuan ka pasur ziliqarė pėr aftėsitė e personalitetin e saj, njerėz qė i janė vardisur e i ka refuzuar etj.
- Tė bėn pėrshtypje se tė 4 denoncimet janė shkruar brenda 10 ditėve para arrestimit, sikur t’i ketė udhėzuar njeri. Kurse shtabi i Brigadės, siē lexojmė nė raport, porsa i ka marrė denoncimet, menjėherė i ka arrestuar. Menjėherė u bė gjyqi qė mori atė vendim tė tmerrshėm. Pėrse kjo ngutje kaq e madhe? A nuk duhet tė mendoheshin mirė, a nuk duhet tė pyesnin Qendrėn? Duket sikur kanė marrė urdhėr dhe detyra e tyre ishte ta zbatonin sa mė shpejt.
Si ishte e mundur qė komisari i Brigadės, vetėm ose me Xhakon e tė tjerė, nuk i thirri t’i kritikonte e kėshillonte, tė bėnte njė mbledhje etj. Kjo ishte zgjidhja e drejtė, e logjikshme, kėshtu veprohej. Pėrse nuk u veprua kėshtu, por shpejt pushkatimi?
Pra vrasja e Ramizesė nuk ėshtė kaq e thjeshtė sa e paraqet raporti.
-Pse Hysni Kapo kėtė kuadėr tė rėndėsishėm nuk e dėrgoi nė Shtabin e Pėrgjithshėm, dhe ata tė vendosnin pėr tė? Kjo ishte krejt e logjikshme. ēėshtja e Himarės mbyllej, Ramizenė e kritikonin dhe e dėrgonin nė njė qark ose repart tjetėr. I kishin mundėsitė. Ramizenė e nisėn pėr Panarit bashkė me Thanas Nanon, pėr kursin e kuadrove, por me njė urdhėr tė dytė e kthyen nga rruga. Kush urdhėroi dhe pse e kthyen? Shefqet Peēi ka deklaruar (A.Duka “Udhėkryqet e historisė”), se i ka thėnė Hysniut t’i dėrgojmė nė Shtabin e Pėrgjithshėm, por ky i ėshtė pėrgjigjur “Shtabi jemi ne”. Edhe R.Xhangolli nė raportin pėr K.Q. tė RKSH (F 14,D 72) shkruan se propozova tė dėrgoheshin nė Shtabin e Pėrgjithshėm, por nuk ma pranuan propozimin. Duke marrė parasysh tė gjitha kėto, pėrse Hysniu nuk i dėrgoi nė Shtab?
-Dhe tani vijmė tek pyetja kryesore. Pėrgjegjėsinė pėr kėtė krim e ka i gjithė trupi gjykues, por nė radhė tė parė Hysni Kapua, sepse ai ishte anėtar i K.Q. tė Partisė dhe autoriteti kryesor nė gjithė qarkun e Vlorės. Shtabi i Brigadės sė V-tė dhe Hysniu nuk mund tė guxonin tė dėnonin me vdekje njė kuadėr tė lartė si Ramizeja pa pyetur Qendrėn. E kam njohur Hysninė disa vjet dhe jam e bindur se ai s’bėnte asgjė pa pyetur E. Hoxhėn. ėshtė e pamundur qė Hysni Kapo tė mos pyeste Qendrėn pėr kėtė ēėshtje me rėndėsi. Por, kush ishte atėherė nė Qendėr? Nuk e di a kishte mbėrritur nė Panarit Enver Hoxha pas tre muaj izolimi nė malet e Elbasanit. Miladini dhe tė tjerė atje ishin. ē’urdhėr u dha ?Nuk ka dokument. Letra mund tė jetė zhdukur pasi ėshtė lexuar, mund tė jetė dhėnė urdhėr verbal etj. Unė mendoj se Hysniu nuk ka vepruar pa urdhėr tė Qendrės. Logjika kėtu tė ēon.
Ka njė fakt tė rėndėsishėm. Nė librin, “Albanski Devnjik”, (Ditari Shqiptar”), N. Dizdareviē shkruan se Nako Spiro nuk e donte Dushan Mogushėn edhe sepse ai [Dushani] kishte firmosur vrasjen e tė shoqes sė tij, [Ramizesė]. Edhe mua, Nako nė Helmės ose mė vonė mė ka thėnė, se kur Ramizeja erdhi nė tetor ’43 nė Tiranė, i kishte thėnė se kishte pasur mosmarrėveshje me Dushanin pėr ēėshtjen e Kosovės. Me patriotizmin e saj tė zjarrtė, me dashurinė e madhe pėr Kosovėn (nėnėn e kishte nga Kaēaniku), Ramizeja nuk mund tė mos fitonte antipatinė dhe urrejtjen e Dushanit. Sh. Peēi ka deklaruar se pėr vrasjen e Ramizesė ka insistuar mė shumė Dushani. (A.Duka “Udhėkryqet e historisė”).
Nė arkiv (F 14, D 72) kam lexuar letrėn e Xhangollit 19 shkurt ’44, ku i shkruan Nexhmijes pėr ēėshtjen e Ramizesė e Zahos, i thotė tė informojė Nakon dhe e pyet “ē’dėnim t’i japim Ramizesė”? Nexhmija i shkruan Nakos mė 4 prill ’44, (F14, D72) se letrėn e ka marrė kur ishte akoma nė Tiranė (pa u nisur pėr nė Panarit), por nuk i tha Nakos asgjė pėr mos ta shqetėsuar, kurse pyetjen e Xhakos (ē’dėnim t’i japim Ramizesė) nuk e pėrmend fare. Duhet t’i kishte thėnė Nakos, se ishte ēėshtje shumė e rėndėsishme dhe patjetėr duhet t’i jepej pėrgjigje urgjente Xhakos, sepse lidhjet nė atė kohė lufte me korrierė vazhdonin me ditė, koha nuk priste. Gjėma u bė. Nexhmija as nuk ka sqaruar se kur shkoi nė Panarit, ē’u bisedua pėr Ramizenė e ē’u vendos.
Nga tė gjitha kėto qė thashė, del ajo qė dihet: njė konkluzion me bindje absolute mund ta thuash kur e vėrteton me dokument. Por edhe pyetjet logjike, pėrfundimet logjike, nuk mund tė shmangen, nuk mund tė hidhen poshtė. Ajo qė mbetet ėshtė dhembja e madhe pėr Ramizenė dhe revolta pėr kėtė krim mizor dhe tė padrejtė.
Ky krim, si dhe krime tė tjera qė u bėnė gjatė Luftės Nē, tregonin se cili do tė ishte pushteti qė do vendosej pas ēlirimit nga okupatorėt, diktatura komuniste. Nako Spiru, nė atė kohė ka qenė nė Tiranė, si e pėrjetoi kėtė ngjarje tragjike? Si e kujtoni ju?
Ishte nga fundi i marsit. Unė dhe Fatbardha Toto (ndofta dhe tė tjerė, por nuk mė kujtohen) kishim njė takim me Nakon nė njė bazė. Kur hymė, shtangėm. Nako ishte dyllė i verdhė, me sy tė skuqur e tė buhavitur, shumė i tronditur, dhoma ishte gjithė tym duhani dhe bishta cigaresh. Ai tha me njė zė qė nuk ishte i tij: “Kanė vra Ramizenė”, dhe tundi njė letėr qė mbante nė dorė “Mė shkruajnė shokėt e Qendrės. E ka vra shtabi i Brigadės sė V-tė. Pėr shkelje tė moralit, qė e quajnė “tradhti tė Partisė”. Ne ia shkrepėm tė qarit.
Dua tė theksoj kėtu se kėtė letėr tė Enver Hoxhės dhe Meladinit, ku Nakos i jepnin mandatėn pėr vrasjen e gruas sė tij, Ramizesė, e kam lexuar nė arkiv (F14, D76). Dhe jam ēuditur shumė. Letra ėshtė katėr faqe tė daktilografuara, duke pėrmbledhur edhe shėnime me dorė. Nė kėtė letėr ata shkruajnė pėr shumė probleme dhe nė fund, sikur tė ishte njė gjė fare e thjeshtė, thonė: “Vlora na lajmėron se shtabi i Brigadės sė V-tė dhe disa shokė tė terrenit, tė mbledhur nė njė gjyq tė posaēėm, kanė gjykuar dhe dėnuar me pushkatim shoqen, Ramize Gjebrenė. E akuzonin pėr tradhti karshi Partisė dhe shkelje tė moralit proletar. Brenda po ju ēojmė letrėn qė ju dėrgon Xhakoja. S’ėshtė nevoja tė zgjatemi mbi ēėshtjen si ngjau. Kemi dhe raportet dhe proceset e kėtij gjyqi, por s’i dėrgojmė se mos bien nė dorėn e armikut. Kur tė takohemi, i sheh. Megjithėqė djallja s’ishte sjellė mirė, por prapė dėnimi i dhėnė ėshtė shumė i rėndė”. Pastaj nja dy rreshta, qė nuk i ka as vetė raporti, me synimin pėr tė zbutur krimin. Disa rreshta pėr konferencat qė duhen bėrė nė Parti dhe rini pėr ta kuptuar drejtė dashurinė e lirė. Kaq pėr Ramizenė. I shkruante dhe Nexhmijes, ku e porosit qė t’i blejė njė orė Meladinit (“mos i kurseni paratė”) dhe t’i dėrgojė peshqesh Enverit ndonjė gjė tė mirė pėr tė ngrėnė. A mund t’i shkruhet njė letėr e tillė shokut pėr t’i dhėnė mandatėn, se gruan ia kanė vrarė, pa asnjė shfaqje hidhėrimi, pa njė ngushėllim? Shumė cinike! Nexhmija, Ramiz Alia e ndonjė tjetėr, kanė shkruar se Enveri e dėnoi rėndė vendimin e gjyqit. Nga letra nuk del kėshtu, e quan “djallja” qė s’ėshtė sjellė mirė dhe po tė ishte e vėrtetė se e dėnoi rėndė vrasjen, ē’masa mori pėr kėtė krim? Asnjė! Nuk ka dhe asnjė dokument ku tė dalė se janė kritikuar dhe se tė paktėn u janė dhėnė vėrejtje ose degradime. Pėrkundrazi, i ngriti nė pozitat mė tė larta tė partisė dhe tė shtetit. Mė vonė, mė 4 prill ’44, ka dy letra tė Enverit pėr Nakon, qė duket sikur i kanė shkruar dy njerėz tė ndryshėm. Njėra e gjatė, me shumė probleme dhe me porosinė ‘t’i vėmė kapak ēėshtjes sė Ramizesė’. Tjetra, fare e shkurtėr me solidaritet pėr dhimbjen e Nakos. Si ta shpjegosh?
Po tė vijmė tek Nakua. Qėndrimi i tij, jo vetėm nė atė kohė por edhe sot tė mahnit. As qė bėhej fjalė pėr “urrejtje”, “hakmarrje” etj, “tė burrit tė tradhtuar”. Ishte qėndrimi fisnik i njeriut human me zemėr tė madhe, i njeriut pėrparimtar e luftėtar kundėr prapambetjes, e intelektualit me kulturė tė gjerė. Nakua ishte rritur nė Durrės nė familje tė shquar intelektuale e patriotike; shkollėn e mesme e kishte kryer nė njė kolegj italian dhe studimet e larta i vijoi nė fakultetin Ekonomik tė Torinos. Ai shquhej pėr inteligjencėn e jashtėzakonshme.
ē’ndjente dhe ē’ mendonte ai nė ato momente tragjike, nuk mund tė na i thoshte haptas as neve, as t’ia shkruante Enver Hoxhės. Kryesorja ishte hidhėrimi dhe dėshpėrimi i thellė, i jashtėzakonshėm, aq sa u dobėsua shumė, humbi disa kile. Ky hidhėrim vazhdoi gjatė gjithė jetės sė tij deri sa vdiq. Dhe kur e vranė, nė portofol i gjetėn fotografinė e Titikės, motrės qė i kishte vdekur 25 vjeē dhe fotografinė e Ramizesė, kurse nga ana tjetėr fotografinė time, tashmė gruaja e tij, dhe adresat e disa fakulteteve ekonomike nė Bashkimin Sovjetik. E kishte dashur shumė dhe ajo e meritonte plotėsisht kėtė dashuri. Vazhdimisht, edhe pasi u martuam, mė fliste pėr Ramizenė dhe mė bėri qė ta dua e ta ēmoj atė edhe mė shumė se pėrpara.
Nė atė kohė ai kishte vetėm letrėn e Enver Hoxhės, nuk kishte asnjė mundėsi tė verifikonte si u zhvilluan ngjarjet nė tė vėrtetė. Por qė nė kohėn e luftės dhe pas ēlirimit kur takonte shokė nga Vlora, i pyeste dhe i ripyeste, pėrpiqej tė zbulonte tė vėrtetat. Mendoj ēfarė ka ndjerė ai nė shpirtin e tij duke e dashuruar shumė Ramizenė dhe duke besuar atė qė i thanė se ajo u dashurua me Zahon. Besoj se ėshtė diēka e hidhur pėr ēdo njeri kur i ndodh njė gjė e tillė. Por nuk e dėgjova njėherė tė fliste pėr kėtė gjė, as kam dėgjuar t’u ketė folur tė tjerėve. Ajo qė dominoi ishte dėshpėrimi i thellė dhe revolta pėr vrasjen e saj. Madje e dėshpėronte fakti qė nė marrjen e vendimit u pėrdor si argument edhe “ka tradhtuar shokun”, (gjatė luftės ka pasur ndonjė divorc, vetė Hysni Kapo nė atė kohė nė fakt ishte i divorcuar nga gruaja e parė).
Kanė kaluar shumė vjet, por meqenėse ai vazhdimisht i pėrsėriste, mė duket sikur edhe sot e dėgjoj duke thėnė me dėshpėrim dhe revoltim: “Si mund ta vriste shtabi i Brigadės sė V-tė pa pyetur Qendrėn?! Si mund ta vrisnin pėr njė ēėshtje qė mė pėrkiste vetėm mua dhe asaj? Nuk ka fare rėndėsi e donte apo nuk e donte Zahon?! Nėse ajo s’donte tė ishte ma gruaja e jeme po donte tė martohesh me atė qė dashuronte, kjo ishte e drejta e saj. Mos jemi nė kohėn e Sulltanit, gruaja ėshtė skllave? Divorce ka pasur dhe do tė ketė. Si mund ta vrisnin Ramizenė pse dashuronte njė shok tjetėr? Ku asht kėtu “ēthurrja morale”, “shkelja e moralit proletar”? Kjo ėshtė me lujt mendsh”. Sa herė kur ecte nėpėr dhomė duke pirė cigare, befas ndalte dhe pyeste: “Pse e vranė, si mundet shtabi i Brigadės sė V-tė ta vriste pa pyetur Qendrėn”?
Qė atė ditė Nakua tha “Ky ėshtė njė krim, njė krim politik”. Nė letrėn qė i shkroi Enver Hoxhės, menjėherė porsa mori mandatėn, (4 faqe tė tėra vetėm pėr Ramizenė), megjithėse nuk mund tė thoshte haptas ato qė mendonte, ai e dėnon vendimin qė u dha dhe ēdo lloj tjetėr dėnimi qė mund tė ishte mė i drejtė. Ai thotė se “dėnimi ėshtė shumė i rėndė, nuk ėshtė i drejtė, unė nuk e aprovoj, kjo ka qenė pėr mua njė grusht shumė i rėndė, hidhėrohem e ndjej njė dhimbje tė thellė”.
Janė disa letra qė Nakua i shkruan Enver Hoxhės gjatė prillit tė ’44-ės, se pastaj ai u largua pėr nė Kongresin e Pėrmetit (F14, D 72 e 76), ku nė tė gjitha shkruan me shumė dhimbje pėr Ramizenė. Nė letrėn e 21.4.44 shkruan: “Kanė ardhur njerėzit e Interesantit [Ramizesė]. Shumė mė thojnė. Janė tė dėshpėruar, jo vetėm pėr vdekjen por dhe pėr mėnyrėn. Kėrkojnė shpjegime, thojnė se nuk duhet tė bėhesh njė gja e tillė; na e morėt tė vogėl; punoji sa u lodh, u kėput; nuk dijshim se ku ishte, nuk mendonte pėr ne fare, vetėm pėr juve (Partinė); tani ta vritni kėshtu; duhet ta falshit. Dhe kėtu fillojnė lotėt dhe vajtimet”. Nė fakt kėto janė fjalėt e vetė Nakos, qė shprehin dėshpėrimin e tij tė thellė.
Nė atė kohė, megjithėse nuk fliste haptas me ne, Nako mendonte se vrasja e Ramizesė ishte e lidhur me njė vijė politike sektare, tė egėr, terroriste, qė pastaj u kritikua shumė ashpėr nė plenumin e II tė K.Q, nėntor 1944. Nė letrėn e 15.4.44 i shkruan Enverit kundėr sektarizmit dhe shton: “Disa vrasje aksidentale nuk mė kanė pėlqyer; nė Brigadėn e III-tė, Taqi Besho drejtues i rinisė, vritet aksidentalisht nga njė partizan; Zenel Baboēi, sekretar politik i rinisė sė Beratit, po ashtu; gjithashtu dhe nja dy tė tjerė”. Shpirti i tij fisnik shqetėsohet edhe pėr Zahon: “Asht hap fjala se Zaho Koka asht vra ose pushkatue kur shkonte nga njė vend nė njė tjetėr. ėshtė e vėrtetė? Nėse po, pėr ēfarė arsyeje?”
Nė Kongresin e I tė Rinisė Antifashiste afėr Helmėsit, Nakua mbajti njė leksion shumė tė rėndėsishėm mbi moralin, duke e trajtuar nė tėrė kompleksin si njė intelektual me horizont tė gjerė. Fatkeqėsisht, ai foli me disa shėnime qė nuk janė ruajtur, kurse shėnimet e disa delegatėve janė shumė tė mangėta. Mė kujtohen disa ēėshtje. Ai sqaroi konceptin mbi moralin si njė ēėshtje shumė e gjerė, dhe jo tė reduktohet nė marrėdhėniet dashurore, seksuale. I dha shumė rėndėsi luftės kundėr fanatizmit e zakoneve prapanike, qė pengojnė sidomos tė rejat tė gėzojnė jetėn, tė jenė tė lira dhe tė kenė tė drejta tė barabarta. Dashuria nuk ėshtė mėkat e ēnderim, por ndjenjė e bukur dhe e pastėr, baza e shėndoshė e martesės dhe familjes. ē’ėshtė amoraliteti dhe imoraliteti? Ne s’jemi kundėr dashurisė sė pastėr por kundėr shthurjes dhe prostitucionit. U dėnua si e padrejtė vrasja e Ramizesė. Ata qė jetojnė e dinė se ky leksion bėri bujė tė madhe, kur delegatėt u shpėrndanė nė repartet partizane e nė tė katėr anėt e vendit. Kur u ēlirua Shqipėria dhe Nak­­­ua erdhi nė Tiranė, menjėherė mori disa shokė (Alqin, Fadilin, mua, ndofta dhe tė tjerė qė s’i mbaj mend) dhe vajtėm pėr vizitė nė familjen e Qemal Stafės dhe tė Ramizesė. Vazhdimisht dėrgonte makinėn dhe merrte nėnėn e Ramizesė, kurse Behari, nipi i vogėl i Ramizesė, ishte mysafir i pėrditshėm nė Sekretariatin e Rinisė. Edhe unė u lidha shumė me nėnė Safijen, ajo vinte vazhdimisht nė shtėpinė time, u miqėsua shumė me nėnėn dhe gjyshen time, shpesh rrinte pėr drekė dhe pėr darkė. Nė pranverė tė 1945-ės, Nakua organizoi marrjen e eshtrave tė Ramizesė dhe shkoi edhe vetė nė Ramicė. Rivarrosja e saj nė Tiranė u bė me ceremoni e nderime, duke u angazhuar gjithė organizata e Rinisė.
Nako Spirua u pėrpoq me kėmbėngulje tė merrte aprovimin e udhėheqjes dhe pastaj tė zhvillohej Gjyqi i Lartė Ushtarak, i cili mori vendim nė janar 1947 pėr ta quajtur tė padrejtė vendimin pėr vrasjen e Ramizesė dhe e shpalli atė dėshmore. Nakua u pėrpoq qė pėr Ramizenė tė botoheshin artikuj nė gazetat e kohės, tė dekorohej etj.
(GSH/BalkanWeb)

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

BalkanWeb

Publikuar nga: BalkanWeb

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos